MONOKLININĖ STRUKTŪRA (LYGIAGRETAINIS) 


Ši strukūra – nuolitinis judėjimas, kuris kartu yra ir virsmas, neturintis nei pradžios, nei pabaigos.

Tai pats Kosminės kūrybos procesas, kada vienos išleistos dalelės išeina, o kitos tuo pat metu sugrįžta.

Nėra nei praeities, nei ateities, tiesiog savaiminis Vyksmas.

Monokilininės struktūros žmogus – tai lyg niekados nesustojantis amžinasis variklis. Jis gyvena šia diena, negalvoja apie praeitį ir nekuria tolimesnių planų.

Šiam gyvenimo stiliui būdingas nepastovumas. Pokyčiai vyksta bangomis. Taip keičiasi šio žmogaus nuotaikos, nuomonės, net stilius ir išvaizda. Jis gyvena konkrečią minutę, todėl tą minutę tardamas žodį giliai tiki, kad taip ir bus. Tačiau kita minutė gali pakeisti viską iš esmės, nes per ją vyksta kitimas. Todėl, kas šiandien patinka, rytoj gali būti atmesta, o kas bus už savaitės, net pats žmogus nesiryžta spėlioti. Paskyręs susitikimą, jis gali pamiršti, nueiti, kur kitur.

Todėl šioje struktūroje galima planuoti tik pačius pasikeitimus.

Iš vienos pusės greitai pamirštama bloga, todėl pyktis, liūdesys ar nerimas trumpalaikiai, bet lygiai taip pat greit pamirštami ir geri dalykai. Iš kitos pusės, žmogui, ypač pradžioje, sunku gyventi pagal dienotvarkę, todėl jo mitybos ir miego ritmų nebuvimas ilgainiui pradeda blogai veikti sveikatą.

Viena vertus, jis pilnas abejonių, trukdančių greitai priimti sprendimus. Kita vertus, prendimai gali būti priimami ekspromtu, jų neapgalvojus, pasitikint tik savimi. Taip dažnai pridaroma klaidų.

Šitam žmogui sunku pripažinti savo klaidas, priimti pagalbą, išreikšti dėkingumą jam padėjusiems žmonėms, todėl jis daugiau laimi mokydamasis tai daryti, taip pat ugdydamasis pareigos, atsakomybės (ir už žodį) jausmą, o ne užmesdamas ją kitiemsir tuoj pat apie ją pamiršdamas kantrybę užbaigti pradėtus dalykus. Jam svarbu rasti savo audringų arba užspaustų emocijų iškrovos būdų arba kaip jas nuraminti. Optimizmas gali būti puikiu pagalbininku sunkiomis aplinkybėmis.

Visa to mokantis auginama patirtis, nes šios struktūros žmogui už viską svarbesnė sava patirtis. Būtent ja jis labiausiai pasitiki, todėl daug klysta ir mokosi iš klaidų.

Taigi, tiktai darbai suteikia patirties, o patirtis padeda įveikti abejones.  Žmogus auga tik mokydamasis per objektyvią savistabą pamatyti, pripažinti ir taisyti savo klaidas, atsiprašyti suklydęs ar pasielgęs neteisingai. Jis gali savo gyvenime patirti virtinę pasikartojančių situacijų, kad šitų dalykų išmoktų, o kartu savo nuotaikų bumerangą įvaldytų. Tik avyje pamatęs situacijos priežastį, kurią dažnai dėl savo skubėjimo praleidžia arba jos nepastebi, jis pradeda atpažinti pasikartojančių situacijų ,įvykių kreives ir tinkamo priežasties sprendimo ieškoti.

Neretai toks žmogus neskuba ieškoti prasmės, nes vos spėja gyventi savo gyvenimą. Pažeistas monoklininis mąstymas būdingas paviršutiniškiems žurnalistams ir visiems, dirbantiems su informacija, urie neturi nei laiko, nei poreikio gilintis į informacijos esmę, pasitenkina paviršiumi. Taip mąstydamas ir elgdamasis žmogus tampa paviršutiniškas. Jis miršta nesupratęs, kodėl šį kartą gyveno.

Apraminus savo emocijų audras ir protą, paviršutiniškumas mažėja, pradedami pastebėti jau minėti pasikartojimai, įžvelgiamos jų priežastys. Taip harmonizuojamas vidinis ritmas. Taip pamažu bunda vis gilesnė intuicija, atsiveria platesnis matymas. Žmogus mokosi aprėpti praeities informaciją, prie nieko joje neprisirišti, kad dabartyje kurtų jam reikalingą ateitį. Jis leidžia vykti vyksmui, dalyvauja jame išoriškai, tačiau viduje lieka stebėtojas. Šitaip jis tampa savo gyvenimo žaidėju. Taip vekiant lyg savaime veriasi bet kokios paslaptys ir informacija, nesvarbu, ar tai būtų susiję su konkrečiu žmogumi, ar su Visatos paslaptimis. Atsiveria didžiojo Judėjimo prasmė ir kartu – beprasmybė. Taip aiškiai atsiduriama taške čia ir dabar, kuriame veikiama sąmoningai taip, kaip sielai reikia. Tada žmogus tampa kūrėju ,kuriančiu savo gyvenimą, ir skatinančiu kurti kitus.

Monoklininės mąstysenos prastosios savybės:

Su šiuo žmogumi neįmanoma nieko planuoti, todėl jis ir pats tai žinodamas vengia ką nors žadėti arba prisiimti įsipareigojimus. Jis neturi atsakomybės jausmo, todėl nepatikimas bendruose dalykuose, nes kitas turi atlikti tai, ką pasižadėjo.

Būdingas spontaniškumas, valdomas emocijų, nuotaikų, todėl nenusakomumas. Daugelis tą spontaniškumą laiko menininko arba dvasingo žmogaus bruožu, tačiau jie pamiršta, kad įkvėpto menininko, nušvitusiojo spontaniškumo šaltinis – Dvasios šaltinis vadinasi tokie žmonės nebegyvena kūno gyvenimo, tik sielos. Emocingi žmonės, turintys daug pretenzijų dėl savo kūrybinio ar dvasinio išskirtinumo ir daug puikybės, bando su jais susilyginti ir elgiasi taip, lyg būtų nušvitę, nors dažnai dar nėra nei Kelio pradėję. Nei kūrybini talentų išvystę. Tai baisi iliuzija, gresianti ateityje psichikos ligomis ar net apvaldymais.

Trūksta analitinio mąstymo, todėl kyla grėsmė priimti rizikingus, neapgalvotus sprendimus, galinčius sugadinti ateitį. Vyrauja emocijos, bet žmogus laiko jas savo pranašumu prieš kitus.

Tarpusavio santykiu problemos, nes niekas negali suprasti elgesio to, kuris patas savęs nesupranta. Pamokos dėl savos aiškios pozicijos įgijimo, kitų pasitikėjimo gerbimo, prisiimtos atsakomybės paisymo. Priešingu atveju, toks žmogus, dėl nepatikimumo, nesugebės išlaikyti pastovių santykių, gauti nuolatinio darbo. Kai kurie taip skaudina artimus, juos mylinčius žmones, bet net nesupranta, kad toks elgesys tikrai žeidžia. Gali naudoti kitais, tačiau jam taip neatrodo.

Chaosas viduje palaiko abejones. Sunku atsirinkti, kas yra gerai, o kas – ne, kas tikra, o kas ne. Nesėkmės santykiuose ir darbuose trukdo rasti savo vietą ir su džiaugsmu dirbti savo darbą, išlaikyti patikimus draugus ir partnerius, nes tik tas vertas patikimų draugų, kuris yra ppatikimas draugas. Galimi didžiulio egoistiško užsispyrimo dėl savo tiesos ir savivertės kritimo, nepasitikėjimo savimi prieštaravimai.

Nesilaikydamas savidisciplinos ir nenorėdamas jos išsiugdyti, žmogus, bet kokius darbus atlieka atmestinai, todėl jam sunku gauti geresnį darbą ar trokštamą įvertinimą. Nesuprasadamas savo problemos, negerbdamas kitų žmonių pastangų jam padėtiar jų aukų, neturėdamas valios suimti save į rankas, jis nusivilia kitais. Jam atrodo, kad kiti jo nesupranta, jam nepadeda arba neteisingai padeda (tėvai, mokytojai, draugai). Nusivylęs jis gali pradėti ieškoti vienatvės  ir dėl jos kaltinti kitus, arba lengvų užsimiršimo būdų: narkotikų, alkoholio, malonumų ir pan.

Iš esmės, tai ideali darbo su savimi struktūra, skatinanti atpažinti pasikartojančiose situacijose savo pagrindinę gyvenimo temą ir rašyti savo gyvenimo knygą. Ji moko kontroliuoti savo emocijų bangas, o tai padeda kontroliuoti gyvenimo situacijas.

Aukščiausiuoju lygmeniu, ti išminčius, nuraminę viską, kas žmogiška, ir tapęs kosminiu kūnu, ramiai judančiu savo trajektorija savais ciklais tiek žemiškajame, tiek nežemiškuose gyvenimuose.

 

Monoklininės singonijos akmenys

Aktinolitas – nauja dvasinė tolerancija, nauji tikslai, savo ‘kurso’ korekcija.

Azuritas – pažinimas per savo patirtį. Patirties įvertinimas, kad ją būtų galima pasinaudoti dabartyje kuriant ateitį.

Azuritas-malachitas – harmonijos atkūrimas patyrus vidinio susiskaldymo būseną, užspaustų emocijų išlaisvinimas, optimizmas.

Biotitas – individuali savirealizacija, apsaugo nuo išorės poveikių, aiškūs sprendimai. Palengvina gimdymo procesą (gimdant laikyti rankoje)

Chrizikola – psiausvyra situacijose aukštyn žemyn, ritmo harmonizavimas, neiutralumas ir blaivi galva.

Čaroitas – pagalba vykstant dideliems pokyčiams, ypač, jeigu buvo uždelsta. Padeda njo stresų ir perdėtų rūpesčių.

Epidotas – tikroji savistaba, kantrybė. Regeneracija po sunkių ligų ir sukrėtimų.

Kuncitas – atsidavimas užduočiai, susitaikymas, pasipriešinimų įveikimas tampant lankstesniam. Padeda sujungti logiką su įkvėpimu ir intuicija.

Hidenitas – atsidavimas tikslui, priėmimas to, kas neišvengiama. Garbingumas atliekant asvo darbus, laisvumas, ramina nervų sistemą.

Lepidolitas – padeda rasti savo tikslusir juos pačiam įgyvendinti. Skatina ramų vystymąsi. Apsaugo nuo svetimų įtakų. Koncentracija į esmę.

Malachitas – padeda pažinti savo vidų, sužadina fantazijas. Pašalina suvaržymus, skatina emocinę saviraišką.

Mėnulio akmuo – darbas su emocijomis, intuicija. Padeda prisiminti sapnus ir su jais dirbti. Hormoninio ciklo harmonizavimas. Tai grynasis In.

Nefritas – apsauga nuo agesijos ir spaudimo, savasis identitetas, gera sunkių emocijų iškrova, neutralumas, tolerancija; ramina abejones.

Serpentinas – atsiribojimas ir vidinė taika mesitacijose, išlygina besikeičiančias emocijas, ramina stresą.

Žadeitas – žaisminga savirealizacija, aktyvumas esant vangumui ir ramybė atsiradus perkrovoms, išorinis dinamizmas ir dvasingumas.

 

 

susitikime FaceBook'e

 .