ROMBINĖ STRUKTŪRA (ROMBAS)

Ši struktūra, tai du trikampiai, kurių vienas nukreiptas žemyn, kitas aukštyn. Taigi ji atstovauja principą, kaip viršuje taip ir apačioje. Tai reiškia, kad viskas, kas yra viršuje, turi savo materialią išraišką apačioje. Kad visa tai galima būtų suvokti, reikia suvokti, kad dvasia yra pirminė, o visa kita atsiranda iš jos.

Šios srtuktūros tema – besąlyginė tarnystė, savojo Kelio joje radimas, atsivėrimas per ją dar gilesniam pažinimui, atskleidžiančiam Esmę. Taip tarnystė tampa Pašaukimu ir sąmoningai atliekama Misija.

Išsigryninusios rombinės struktūros žmogui neberūpi visuomenės pripažinimas, vadinasi, nei šlovė, nei peikimas ar kritika. Jo kūnas, kaip matomoji piramidės dalis, gali tobulai atlikti pasirinktą vaidmenį visuomenėje, bet tai tik regimoji šio žmogaus pusė ir darbų dalis. Nematomoji jo piramidės dalis – tai dvasinis potencialas, kurį naudodamas jis gali daryti žmonijai daug svarbesnius negu matomus darbus. Jis gali likti nematomas arba užkulisiuose, nors iš tiesų yra tas, kuris iš Dvasios pasaulių priima ir visuomenėje pasėja reikalingas struktūras. Jautresnieji vėliau jas naudos savo darbuose ar mene. Taip iš nežinia kur, kyla tam metui reikalingos idėjos. Jos pasisėja lyg apvalantis antivirusas. Taigi, viena rombinio žmogaus pusė matoma, kita – būtinai nematoma. Net iki galo nepabudęs, jis nesiekia rampų šviesos, mieliau lieka nepastebėtas net didžiausius darbus atlikęs.

Tai žinys – susivokusysis, kurio išorinis gyvenimas teka ramiai, bet niekas nežino jo aktyvaus vidinio gyvenimo, kuris paprastam žmogui galėtų virsti puikaus daugiaserijinio meninio filmo apie dvasinių pasaulių buvimą ir veikimą siužetu. Tas žmogus nė prie ko neprisiriša, nes klausosi savo, erdvės vidinių ritmų ir dvasinio vedimo, kuri iš tikrųjų pažysta. Daugeliui net sunku įsivaizduoti, kiek stiprių pokyčių per kuriuos praeitis turėjo mirti, kad dabartyje kelias į ateitį apsivalytų, ir gyvenimiškų išbandymų, šis žmogus yra patyręs. Ilgainiui išbandymai jam tampa natūralia gyvenimo dalimi, todėl nesukelia jokių emocijų, kaip būtų paprastam žmogui. Jis mato juose kelią į vis naujus atsivėrimus, todėl laikui atėjus be gailesčio keičia gyvenimą. Jis kaip niekas kitas žino atsitraukimo tyloje svarbą tokiais periodais, kad būtų užbaigta dar viena gyvenimo fazė. Vėliau viduje atsiranda naujiems darbams būtins aiškumas ir tvarka. Kad ir kokie gilūs procesai šiame žmoguje vyktų, išoriškai viskas atrodo kaip buvę.

Giengeris teigia, kad iš pirmo žvilgsnio rombinio žmogaus gyvenimo stilius panašus į kubinio: jis mėgsta tvarką ir viskas lyg yra savose vietose, todėl gyvenimas teka kryptingai, ramiai. Vis dėl to pastebėjus atidžiau tampa aišku, kad tą menamą ramybę kartais sudrebina stiprūs pakilimai ir kritimai: po ilgo ramaus ciklo žmogus staiga, tarsi be priežasties krenta į duobę. Tada jis nieko nebenori daryti, galimos baimės atakos ar net depresija. Po kurio laiko viskas vėl staiga, kaip niekur nieko išsilygina.

Atrodę svarbiausi dalykai per kritimą staiga gali prarasti savo vertę, todėl labai greitai, bet negailestingai ir savaime priimtas sprendimas gali šokiruoti daugelį. Aplinkiniams sunku suprasti tokias netikėtas permainas, tačiau rombinis žmogus lyg tarp kitko ima ir pradeda naują gyvenimą.

Šį ritmą supratęs, save pažinęs rombinis žmogus, galiausiai nieko nebeplanuoja amžinybei, nes netgi toji jam įgyja ribas. Ilgainiui kardinalūs sprendimai priimami vis lengviau: staigus investavims, santuoka, ryšių nutraukimas, darbo keitimas ir pan.

Sugebėjimas jausti kitus, siekis padėti, gera intuicija – tai svarbios savybės tiems, kurių darbas – padėti kitiems. Kita vertus labai svarbu žinoi ir įveikti visiško susitapatinimo su kitais ir savęs pamiršimo grėsmę, išlaikyti savo identitetą ir švarius, pasirinktai realizacijai tinkamus tikslus, patirti toje realizacijoje džiaugsmą, o ne tapti piktnaudžiautojų svetima energija ir gražiais siekiais išnaudojamuoju.

Vidinis stabilumas ir aiškumas formuojasi išlaikant savo individualybę, atskiriant reikalingus darbus, kuriuose matoma prasmė, nuo tų, kuriuos bandoma primesti. Tada buvę du skirtingi ritmai harmonizuojasi, nes nebėra poeikio keisti visko iš esmės, nebent detales. Savo talentų ir individualybės esmės žinojimas padeda dar giliau suvokti prisiimtą Tarnystę, tampančia pasiaukojimu. Pasiaukojimas tada nebeskamba kaip auka ir atrodo kaip sąmoningas sielos darbas, atliekamas pagal vidinį pojūtį, randant jame pasitenkinimą. Taip suvokiamas darbas, kuris negali būti nepadarytas, nes jis laikomas sielos Paskirties darbu. Taigi ši struktūra – tai ir sielos paskirties radimo bei vykdymo struktūra. Šią struktūrą turinčiam žmogui Paskirties radimas ir galimybė ją vykdyti yra svarbiau už bet ką kita.

Tai struktūra vedanti į besąlyginės tarnystės prasmės supratimo ir jos esmės suvokimo kelią su visais jo pakilimais ir išgyvenimais.

 

Rombinės struktūros prastosios savybės:

Susitapatinimas su kitais, visiškai atsisakoma savų interesų ar net tapatybės, iškreiptai suprantama tarnystė ir pagalba kitam. Taip formuojasi vidinė tuštuma, kurią bandoma užpildyti išorine laikysena, partneriu, bedrija, profesija ar kuo kitu ir nebekreipiama dėmesio į savo poreikius. Po tokios vidinės tuštumos galiausiai įvyksta ‚sprogimas‘, kuris gali būti intin stiprus, jeigu nėra ieškoma tikrųjų idinių to kas įvyko, priežasčių. Žemei išslydus iš po kojų, patenkama į duobę.  Tokia padėtis tęsiasi tol, kol vėl randamas ryšys su aplinka. Tada atsiriama ten, kur būta, ir gyvenama toliau.

Kardinaliai priešinantis buvusiam gyvenimui, todėl atsiibojant nuo jo galima ilga depresija. Nepadės nei vaistai, nei patarimai, nei užuojauta tol, kol nebus pažintos problemos priežastys, kad klatas ne buvęs gyvenimas ir kiti žmonės, o paties žmogaus požiūris.

Staigus atsiribojimas uo buvusio gyvenimo po to, kai suvokta, kad ilgą laiką buvo gyventas svetimas gyvenimas, gali privesti prie to, kad žmogus nebegalvodamas atmeta ne tik suvaržymus, bet ir tai, kas buvo pozityvu. Taip padarius kyla nauja grėsmė – atsikračius vienos priklausomybės susirasti kitą ir įkliūti dar stipriau. Situacija gali kartotis tol, kol žmogus nesusipranta, kad svarbiausi ne išoriniai, o vidiniai pokyčiai.

Pažeistos rombinės struktūros žmonės elgiasi kaip užsispyrę paaugliai: atmeta tai, kas gali juos iš tiesų mokyti ir jiems padėti, arba nori keisti tai, kam neužtenka kantrybės pabaigti, arba keičia tik tam, kad keistų, ir taip sukuria dar daugiau problemų nei buvo.

Išeitis – kreiptis pagalbos į tuos, kurie gali opadėti giliau pažinti save, formuoti savo vidinių vertybių stubrą ir pamažu pradėti gyventi savo gyvenimą, atmesti primestąjį. Taip jau yra, kad žmogus negali gyventi savo gyvenimo, kol nepažįsta savęs. Tik pažinęs save, pasirinkęs Gėrio ar Blogio vertybes, tikslus, žmogus vėl pradeda pasitikėti savimi, savo tiksklais, todėl nebepatenka į jokią priklausomybę, gyvena savo gyvenimą.

Ieškant savo tikslų, vertinga rasti žmonių, kurie žino savuosius tikslua, mato jų prasmę. Iš tokių šalia būnant mmokomasi tikslingumo, tapimo savimi. Atliekant bendrus darbus, mokomasi koletyviškumo. Kiti gerbiami kaip atskiros individualybės, siekiančios to paties. Šitaip rombiniai pokyčiai nebeverčia gyvenimo aukštyn kojom tiesiog įlieja į jo evoliuciją naujų elementų. Per juos atsiveria nauji sugebėjimai, kuriais pradeda žavėtis ir kiti. Vis giliau ir aiškiau skiriami tikrieji draugai nuo priešų, savi dalykai nuo primestų, tikra nuo netikra.

 

Rombinės singonijos akmenys

 

Aragonitas – dvasinio vystymosi stabilizavimas persitempus arba slūgstant interesui, ramina per didelį jautrumą.

Danburitas – besąlginės tarnystės akmuo. Sugebėjiimas jausti ir suprasti kitus. Dvasinė pagalba sunkiose situacijose.

(galima daryti praktiką: mažą daburitą ant trečiosios akies, o argonitą ant saulės rezginio.)

Diumortjeritas – optimistinis požiūris į gyvenimą. Drąsa ir pasitikėjimas sunkiomis aplinkybėmis. Savo gyvenimo kontrolė. Padeda nuo priklausomybių.

Prenitas – ypač reikalingas tiems, kurie vengia matyti tiesą apie save. Padeda priimti ją, net jeigu ji nemaloni, okybiškiau ir analitiškiau perdirbant įspūdžius. Stiprina identitetą.

Chiastolitas (andalūzitas su anglies kryžiumi) – identiteto ir gyvenimo užduoties supratimas. Realybės pojūtis atmetant iliuzijas. Ramina baimės, kaltės jausmą, nervingumą.

Antimonitas (stibnitas) – asmeninių interesų ir aukštesnių idealų pusiausvyra. Jausmų kontrolė. Senų įpročių paleidimas.

Chrizolitas (peridotas) – išlaisvina iš svetimos įtakos. Padeda gyventi savo gyvenimą ir patirti jo pilnatvę, pripažinti savo klaidas ir atleisti. Gera iškrova nuo pykčio.

Chrizoberilas – lyderio savybės, pasitikėjimas savimi, strateginis mąstymas ir įvairių mąstymo struktūrų atpažinimas.  Atskleidžia paslėptus talentus. Skatina savigydą, stiprina kepenis.

Tulitas – įkvepia naujiems dalykams, padeda pergalėti savo šešėlius ir išgyventi bet kokiomis sąlygomis.

Variscitas – pabudina, pakleia nuotaiką, ramina neramybę. Tinka nuo chroniško pervargimo. Skatina minčių raišką ir racionalų mąstymą.

Topazas – vidinės ugnies akmuo. Tinka charizmatiškiems lyderiams. Kitiems sukelia šalutinį poveikį, ištraukiantį visus egoistiškus veidus ir siekius.

Aleksandritas – sujungia prieštaringus dalykus: stiprią valią, dvasinę didybę, asmeninį magnetizmą ir intuiciją, platesnį suvokimą, meditatyvumą. Tinka tikrai stipriems ir dvasingiems lyderiams. Tik jų energija gali susiderinti su šio akmens energija. Kitiems sukelia šalutinį poveikį, ištraukiantį viską, kas nėra tos savybės.


 

0
susitikime FaceBook'e

 .